Rinkimai

SVEIKAS TEISĖS PROTAS



Arba kodėl privalomoji karo tarnyba nelygu privalomajai karo tarnybai

Kilo nemenkas triukšmas, kai paaiškėjo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) 2019-01-29 posėdyje bus nagrinėjamas klausimas dėl visos eilės kandidatų į savivaldybės tarybas, kurie kartu yra ir krašto apsausgos savanoriai.

VRK posėdyje vienbalsiai pritarė, kad krašto apsaugos savanoriams būtų galima toliau kautis dėl mandatų, tačiau, pasigirdo ir balsų, kad taip VRK konfliktuoja su kariuomene ar nesilaiko įstatymų.

Aš manau, kad čia turime atvejį, kai ta pati formuluotė turi skirtingą prasmę skirtinguose įstatymuose.


  1. Teisinis reguliavimas


Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis skelbia, kad “Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje”.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – STRĮ) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad “Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje”.

Karo prievolės įstatyme (toliau – KPĮ) detalizuojamos sąvokos:



    • Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą [KPĮ 2 str. 8 d.] .







    • Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis [KPĮ 2 str. 9 d.].







    • Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą [KPĮ 2 str. 6 d.].







    • Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete [KPĮ 2 str. 1 d.].







    • Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose [KPĮ 2 str. 12 d.].







    • Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją [KPĮ 2 str. 12 d.].





  • Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose [KPĮ 2 str. 20 d.].


Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 36 straipsnyje nustatyta, kad “Tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima: (1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje; (2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija<…>”.

Remdamasi aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnyba traktuoja, jog “savanorių karo tarnyba” yra “Tarnyba rezerve”, kas yra kartu ir “Privalomoji karo tarnyba”, ir todėl “Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo <…> tarnybą”.

Toks teisės aiškinimas yra formalistinis, neįsiglinant į nagrinėjamų teisinių santykių turinį platesniame kontekste.

  1. Ankstesni rinkimai


Kaip žinia, ankstesniuose (2015 m. ir anksčiau) savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo nemažai KASP veikloje dalyvaujančių karių – kandidatų. Tarp jų yra ir dabartinis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Adomas Bužinskas, ir kiti. O apie tai, kad Molėtų mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius dalyvauja KASP veikloje yra nurodyta ir jo, kaip kandidato biografijoje – https://goo.gl/cGDxbT. Vyriausioji rinkimų komisija 2015-aisiais be jokių problemų leido šiems asmenims dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Pozicijos pasikeitimas pažeistų teisėtus kandidatų lūkesčius, ypač turint omenyje, kad teisinis reguliavimas (STRĮ 2 straipsnis) per tą laiką nebuvo pakeistas.

Be to, VRK vyrauja praktika, remiantis STRĮ , kad jeigu po rinkimų paaiškėja, kad asmuo negalėjo būti renkamas savivaldybių tarybų nariu (eina nesuderinamas pareigas, ir jų neatsisako), jo mandatas panaikinamas po rinkimų. Taigi, ar pasikeitusi VRK pozicija dėl KASP karių – savivaldybių tarybų narių reikštų, kad bus panaikinti visų 2015 metais išrinktų KASP karių mandatai dar šioje kadencijoje?

III. Sąvokų nesuderinamumas

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijoje naudojama sąvoka “Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą <…> negali būti <…> savivaldybių tarybų nariais”, o STRĮ jau naudojama kita – “privalomosios karo tarnybos”, sąvoka.

Iki 2006-12-29 d. Galiojusioje STRĮ redakcijoje buvo nurodyta, kad “Savivaldybės tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą”, t.y. tapačiai, kaip reikalauja Konstitucija.

Sisteminė teisinio reguliavimo analizė rodo, kad privalomoji karo tarnyba rinkimų teisės kontekste nėra tapati privalomosios karo tarnybos sąvokai karo prievolės įstatymo kontekste:

Štai KASOKTĮ 2 str. 32 d. apibrėžta, kad “Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba”. Taigi, čia aiškiai detalizuota 141 Konstitucijos straipsnio nuostata. Dabar galiojantis STRĮ skelbia, kad “Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo tarnybą.

Svarbu pastebėti, kad įstatyme nustatytas terminas – rinkimų diena. Tai suponuoja poziciją, kad ši norma taikytina tik tiems karo prievolininkams, kuriems yra iš anksto (teikiant pareikštinius dokumentus) žinoma, kad jie: (1) tuo momentu yra ir rinkimų dieną bus dar nebaigę privalomosios karinės tarnybos, arba (2) yra pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri prasideda dar iki rinkimų dienos. Įstatymuose nėra jokių kitų procedūrų, leidžiančių VRK kaip nors kitaip iš anksto įvertinti, ar asmuo rinkimų dieną bus laikomas atliekančių privalomąją karo tarnybą, ar ne. Taip pat nėra jokių terminų, kuriais asmuo turi VRK pateikti kokius nors tai pagrindžiančius dokumentus.

Šiame kontekste svarbi ir kita STRĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostata, kad “Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris <…> likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys”. Ši STRĮ sąlyga suponuoja reikalavimą profesinės karo tarnybos kariams, norintiems dalyvauti rinkimuose, išeiti į atsargą likus 65 dienoms iki rinkimų. Taigi, šitaip įstatymo leidėjas atskiria asmenis, atliekančius privalomąją karo tarnybą  ir profesinę karo tarnybą. Atliekantiems privalomąją karo tarnybą minėtas 65 dienų terminas netaikomas.

Ar tai reiškia, kad šiuo metu atliekantys pradinę privalomąją karo tarnybą asmenys gali būti registruoti kandidatais, su sąlyga, kad jų tarnybos laikas baigsis iki 2019 m. kovo 2 dienos?

Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.  Kario savanorio sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui (su galimybe pratęsti įstatyme nustatytais atvejais). Žiūrint formaliai, KASP kariui būtų galima iki rinkimų dienos nutraukti turimą sutartį su KASP. Po rinkimų negavus savivaldybės tarybos nario mandato, tarnybos KASP sutartį būtų galima atnaujinti. Tačiau tokie vienas kitą panaikinantys veiksmai yra beprasmiški, grynai formalistiški, neatitinka teisinio tikrumo principų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KPĮ 4 str., kai ištarnaujama ne mažiau kaip 3 metus savanorių karo tarnyboje ar kitoje tarnyboje aktyviajame rezerve, yra įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba. Štai dėl šio motyvo tarnyba rezerve sistemiškai prilyginta privalomajai karo tarnybai, tačiau tik karo prievolės įstatymo, bet ne rinkimų įstatymų kontekste. Galima būtų kelti klausimą tik dėl tų KASP karių, kurie dar neturi ištarnavę trijų metų laiko, ir jiems privalomoji pradinė karo tarnyba dar nėra įskaityta.

  1. Dėl KASP karių narystės politinėse partijose ir politinėse organizacijose


Taip pat čia paminėtinas KASOKTĮ 36 straipsnio nuostata, kuri išskiria karius savanorius iš draudimo dalyvauti politinėje veikloje, įskaitant narystę partijoje ar politinėje organizacijoje.

Politinių partijų įstatymo (toliau – PPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad “Politinė partija – <…> juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.

Rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į šios savivaldybės tarybą [STRĮ 35 str.], taigi, jis turi visus politinės organizacijos požymius, ir pagal jau minėtą KASOKTĮ 36 straipsnį, KASP kariui leidžiama būti visuomeninio rinkimų komiteto nariu.  

Taigi, darytina išvada, kad privalomoji karo tarnyba Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies kontekste nėra visiškai tapati privalomosios karo tarnybos sąvokai Karo prievolės ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų kontekste ta apimtimi, kad KASP kariai (kuriems yra įskaityta privalomoji pradinė karo tarnyba) negali būti laikomi atliekančiais privalomąją karo tarnybą, taigi, gali būti renkami savivaldybių tarybų nariais.

Todėl 2019-01-29 VRK sprendimas yra konstituciškai pagrįstas, atitinka STRĮ 2 str. 5 d. normos paskirtį ir neprieštarauja kariuomenė veiklą reglamentuojantiems įstatymams.

Kartais dvi vienodai skambančios sąvokos būna skritingų spalvų.

Author


Avatar