Rinkimai, Uncategorized

Balsavimo internetu mitai

Šiomis dienomis vėl į viešą diskursą pateko balsavimo internetu, arba populiariai vadinamo internetinio balsavimo tema. Įvairūs politikai, žurnalistai, įvairaus lygio ir reputacijos ekspertai puolė vėl ginčytis, ar reikalingas mums internetinis balsavimas. Nenoriu čia kalbėti apie techninius aspektus, tačiau paliesiu teisinius ir organizacinius internetinio balsavimo klausimus, pamėginsiu išsklaidyti keletą su balsavimo internetu temą lydinčių mitų.

  1. Politiniuose rinkimuose internetinį balsavimą naudoja tik Estija. Taip, Estija vienintelė naudoja balsavimą internetu Prezidento, parlamento, ir Europos Parlamento rinkimuose. Tačiau “internetinių” rinkėjų skaičiumi estus daugiau kaip dvigubai lenkia prancūzai, kurie internetu renka Prancūzijos išeivių asamblėją – 250 tūkstančių, kanadiečiai Ontario provincijoje – 260 tūkstančių, ir australai New South Wales valstijoje – 280 tūkstančių balsavusiųjų internetu. Keliuose Šveicarijos kantonuose internetinis balsavimas naudojamas nuo 2003 – ųjų metų. Jungtiniai Arabų Emyratai naudoja balsavimo internetu technologijas balsuojant rinkimų patalpose naudojant specialiai tam skirtus terminalus.
  2. Balsavimas internetu reikalingas tik jauniems žmonėms. Ne. Estijos pavyzdys rodo, kad internetu balsuojančiųjų amžiaus pasiskirstymas tik nedaug labiau pasislinkęs į jaunesniąją pusę, nei balsuojančiųjų tradiciniu būdu.
  3. Balsavimas internetu ženkliai padidins rinkėjų aktyvumą. Ir taip, ir ne. Jau minėti Estai teigia, kad galimybe balsuoti internetu naudojasi tie, kurie negali balsuoti rinkimų dieną, o tai kompensuoja bendrą Europos aktyvumo mažėjimo tendenciją. Tačiau labiau tikėtina, kad rinkėjai tiesiog renkasi patogesnį balsavimo būdą. Štai Prancūzijos išeiviai visiškai perėjo nuo balsavimo paštu prie balsavimo internetu, kai renka savo išeivių asamblėją.
  4. Balsavimas internetu prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia slapto balsavimo principą. Netiesa. Tradiciškai mes įpratę manyti, kad slaptas balsavimas reiškia, kad balsuotojas neturi teisės niekam parodyti, už ką balsuoja. Estijos konstitucinis teismas yra paskelbęs, kad nuotolinis balsavimas internetu nepažeidžia slapto balsavimo principo. Plačiau apie slaptą balsavimą ir Estijos rinkimų modelį kviečiu paskaityti Ülle Madise, Priit Vinkel publikacijoje. Slapto balsavimo principas reiškia, kad balsavimo sistema turi užtikrinti rinkėjo balso anonimiškumą nuo pat jo pateikimo momento. Negalima susieti rinkėjo tapatybės ir jo balso turinio. Draudžiama reikalauti pateikti įrodymus, kaip buvo balsuota.
  5. Užsienio mokslininkai įrodė, kad Estijos ir Australijos internetinio balsavimo sistemos yra nesaugios. Netiesa. Minėta mokslininkų grupė, vadovaujama J. Alex Halderman, iš tiesų testavo dalį prieinamos medžiagos ir publikavo savo kritiškas išvadas, kurios rėmėsi tik prielaidomis, kad esant tam tikroms, labai specifinėms situacijoms, yra teoriškai įmanoma “sugriauti” rinkimus ar paveikti rinkimų rezultatus. Tačiau šių tyrimų rezultatus galima lyginti su teiginiu, kad “nupirkus” visą VRK, ir paveikus dar dalį apygardų ir apylinkių komisijų narių galima paveikti ir tradicinių rinkimų rezultatus.
  6. Balsavimas internetu užkerta kelią dalyvauti rinkimuose žmonėms, nemokantiems naudotis kompiuteriais. Netiesa. Balsavimas internetu – tai tik papildomas balsavimo būdas, veiksiantis kartu su kitais balsavimo būdais. Balsavimas iš ansto savivaldybėje ir balsavimas popieriniais biuleteniais rinkimų dieną lieka.
Taigi, visų pirma reikėtų atskirti keletą temų, diskutuojant apie tai, ar reikia mums balsavimo internetu:
  • Pirma, diskusijoje atskirkime techninius klausimus nuo teisinių ir organizacinių.
  • Antra, techninius klausimus palikime spręsti profesionaliems IT saugumo ekspertams. Aš nesu kvalifikuotas profesionaliai diskutuoti apie SHA-256, RSA, PKI ir kitus dalykus, apie kuriuos išmanau tik labai paviršutiniškai. Kol kas visi kalbinti rimtų įmonių IT saugumo ekspertai patvirtina, kad principiniai šifravimo sprendimai veikia.
  • Tračia, galimai masinis balsų pirkimas. Jeigu galima suorganizuoti du-tris autobusus bomžų rajone, tai aprūpinti tiek pat bomžų skaitmeniniais sertifikatais, išmokyti juos jais naudotis – yra žymiai sudėtingesnis uždavinys. Ir svarbiausia, jis mažai priklauso nuo balsavimo internetu programos saugumo sprendimų. Rinkimų laikas labai trumpas, o autobusiukas su ryšio įranga važinėjantis po kaimą – per daug pastebimas.
  • Ketvirta, ar mes norime turėti galimybę balsuoti patogiai iš namų, ar būnant kelionėje? Kiti jau tai gali, ir aš noriu. Ir visi mano draugai nori. Ir jie palaiko visokias partijas.
Bus pildoma